2019 m. kovo 9 dieną (šeštadienį) Lietuvos aviacijos muziejuje įvyko tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) organizuojamo piešinių konkurso „Svajoju...skraidyti!“ nacionalinio turo geriausių darbų parodos atidarymas ir laureatų pagerbimo šventė. Parodą atidarė Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas. Atidarymo metu dalyviams koncertavo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokiniai.
Konkurse dalyvavo 686 mokiniai iš įvairiausių Lietuvos vietovių. Vertinimo komisija ir jos pirmininkas Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros profesorius Jonas Kazlauskas parodai atrinko 60 darbų. 25 darbų autoriai tapo laureatais, o 9 geriausi piešiniai, kuriuose konkurso tema buvo interpretuota įdomiausiai, išsiųsti tarptautinei vertinimo komisijai į Lozaną (Šveicarija).
Džiaugiamės, kad Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos 8 klasės mokinės Augustės Mižutavičiūtės darbas „Mano dieviškas skrydis virš Tėvynės“ išsiųstas tarptautinei vertinimo komisijai į Lozaną . Lietuvos aeroklubo prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir Karinių oro pajėgų vadovybės viešųjų ryšių karininkas Skirmantas Vikonis geriausio piešinio laureatei Augustei įteikė diplomą ir rėmėjų dovaną.
Tai pat meniškus ir originalius darbus, atspindinčius nuostabią aviacijos ir žmogaus draugystę, sukūrė ir laureatėmis tapo 2 klasės mokinė Inga Milaševičiūtė ir Igb klasės mokinė Deimantė Kvecytė. Geriausių darbų autorėms ir jų mokytojai Laimai Šepikaitei įteikti Lietuvos aviacijos muziejaus, Lietuvos aeroklubo diplomai bei rėmėjų dovanos.
Po iškilmingos dalies šventės dalyviams buvo surengta ekskursija po muziejų – įspūdinga dovana mokiniams, mokytojams, tėveliams.
Laima Šepikaitė, dailės būrelio „Paletė“ vadovė, 2019-03-15
Vasario 26 dieną, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyko Šilalės rajono mokyklų Lietuvos mokinių olimpinio festivalio 2018-2019 mokslo metų estafečių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybos. Mūsų gimnazijos pradinių klasių komanda iškovojo garbingą 3-ąją vietą, todėl džiaugiamės mokinių pasiekimais ir sveikiname: Emiliją Slaboševičiūtę, Augustę Kniulytę, Gabrielę Milaševičiūtę, Urtę Pociūtę, Emiliją Radimonaitę, Moniką Kasputyę, Žydrūnę Bytautaitę, Julių Ašmoną, Justą Černiauską, Gustą Petkų, Nojų Betingį, Rojų Trimirką, Mantą Kvošį, Lauryną Paulauską.
Komandos vadovė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Valda Jegorovienė 2019-03-15
Sveikiname gimnazistus, sėkmingai dalyvavusius geografijos olimpiados rajoniniame etape ir laimėjusius prizines vietas:
IV g klasės mokinį Evaldą Šiadbarą, laimėjusį I-ąją vietą, Deimantę Košytę (IVg kl.), Vestą Moniką Zubrickaitę (Ig kl.), Agnę Gudauskaitę (IIg kl.) laimėjusias II-ąsias vietas! Olimpiadai mokiniams pasiruošti padėjo geografijos mokytojos Janina Bajarūnienė ir Sonata Zaikauskienė.
Kovo 8 dieną Šilalėje vyko bėgimo ir šaudymo varžybos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Renginyje dalyvavo ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniai. 3,7 km. distancijoje 2005-2008 m. amžiaus grupėje mergaičių tarpe I –ąją vietą iškovojo Vakarė Šiušaitė (7 kl.), II-ąją vietą – Justina Tamašauskaitė (7 kl.), III-ąją vietą – Ingrida Dargytė (6 kl.). Toje pačioje distancijoje berniukų tarpe I-ąją vietą iškovojo Eligijus Katauskas (7 kl.), II-ąją vietą – Rojus Trimirka (4a kl.). 3,7 km distancijoje 2001-2004 m. amžiaus grupėje Deimantė Kvecytė ir Deividas Žymantas užėmė III-iąją vietą.
Šaudymo rungties komandinėje įskaitoje Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos komanda užėmė III-iąją vietą, individualioje šaudymo rungtyje Justas Čėsna (IIg kl.) iškovojo III-iąją vietą.
Džiaugiamės mokinių pasiekimais ir linkime sekmės.
Sveikiname Emiliją Ašmonaitę (7 kl.) ir Gabiją Šerpetauskytę (IIg kl.) – Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis – 2019“ Šilalės rajono vietinio rato nugalėtojas! Nugalėtojas konkursui parengė muzikos mokytoja Ilona Raudonienė. Linkime sėkmės zoniniame rate, kuris vyks Telšiuose!
Dantų ėduonis, iš visų burnos ertmės ligų, yra labiausiai paplitusi vaikų ir paauglių liga Europoje. Lietuvoje, tyrimų duomenimis, net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų, o dvylikamečių ir vyresnių – nuo 84 iki 100 proc., pažeisti ėduonies. Mokslininkų pripažinta, kad burna yra pati nešvariausia žmogaus vieta kūne, tad dantų švarinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Kovo 7 dieną Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos 1-4 klasių mokiniai dalyvavo paskaitoje „Burnos higiena“. Paskaitą skaitė burnos higienistė Simona Kvietkauskienė. Lektorė pasakojo, kad didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro netinkama burnos higiena, saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašas ant dantų, kurioms ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, todėl reikia kuo dažniau valgyti vaisių bei daržovių. Kramtant becukrę kramtomą gumą taip pat natūraliai pašalinama dalis apnašų. Tačiau ją kramtyti rekomenduojama iki 20 minučių. Trumpai vaikams buvo priminta apie dantų silantavimą. Ši programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų, rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais, ši procedūra trumpa ir neskausminga, tačiau labai efektyvi, apsaugo nuo dantų ėduonies apie 80-90 procentų. Paskaitos metu, naudojant dantų muliažą, mokė vaikus, kaip teisingai reikia valyti dantis. Savo įgytas žinias kiekvienas vaikas galėjo pademonstruoti ant dantų muliažo. Vaikai aktyviai dalyvavo paskaitoje. Likus 10 minučių iki paskaitos pabaigos vyko trumpa viktorina apie burnos higieną.
Teisingai suformuoti dantų priežiūros įpročiai garantuoja gražią šypseną ir džiaugtis sveikais dantimis.
Vasario 16-oji, turbūt, reikšmingiausia Lietuvos istorijos data, nes 1918 metais atkurta nepriklausoma valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia.
2018 m. vasario 16 d. šventėme modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcija skelbia, kad šios šventės akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.
Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį, ir valstybingumo idėją išsaugoję bei lietuviškas tradicijas puoselėję užsienio lietuviai.
Būtent todėl gimnazijos bendruomenė 2018-2019 metais vykdė projektą „100 iškiliausių Lietuvos asmenybių“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimui paminėti. Iš mokinių pasiūlytų ir aptartų kandidatų, įvairia vaikla prisidėjusių prie Lietuvos valstybės gyvavimo, buvo renkamas 100-tukas. Rinkimų metu savo nuomonę išreikšti galėjo visa gimnazijos bendruomenė. Simboliška ir gražu, kad aukščiausią vietą užėmė prezidentas Aleksandras Stulginskis. Antroje - valstybės įkūrėjas ir vienintelis karalius Mindaugas, o trečiojoje – krepšininkas Arvydas Sabonis. Dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė – ketvirta. Penketuką užbaigia Vytautas Didysis.
Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos pilietis – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.
Šalia svarbiausio Šimtmečio simbolio – tautinės vėliavos – turime Vytį, svarbiausią mūsų valstybės simbolį, parodantį senosios ir moderniosios Lietuvos jungtį.
Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.
Vasario 26 dieną gimnazijoje tradiciškai minimas prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienis. Šiais metais pirmajam konstituciniam tarpukario valstybės vadovui būtų sukakę 134 metai.
5-8 ir I-1Vg klasių mokinių komandos varžėsi protmūšyje „Aš – stulginskietis“, atsakinėjo į klausimus apie Kaltinėnų A.Stulginskio gimnaziją, gilinosi į prezidento veiklą bei gyvenimą, tikrinosi savo pastabumą - prisiminė mokykloje vykdyto projekto „100 iškiliausių Lietuvos asmenybių“ herojus.
5-8 klasių tarpe nugalėtojais tapo septintokų komanda „5 muškietininkai“, o tarp gimnazinių klasių savo žiniomis išsiskyrė IVg komanda „Ekspromtas“.
Sveikiname Austėją Jurgaitytę (IIg klasė), anglų kalbos konkurso rajoniniame etape laimėjusią I-ąją vietą! Konkursui gimnazistei pasiruošti padėjo anglų kalbos mokytoja Daiva Mižutavičienė.
Žengiu per hegzametro platų arimą.
Čia eilės, tos vagos, nagingo artojo
Žagre išvedžiotos, į saulę sunyra.
O saulė, pražiojusi alkaną burną,
Praryja vagas, - ir saulėtekis rausta...
Man kvepia hegzametro vagos – tai žemės
Ir duonos garuojančio kepalo kvapas.
Į tradicinę konferenciją „Mūsų lietuvių maža, mes galime iškilti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“, skirtą 134-tosioms prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo metinėms ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti, 2019 m. vasario 28 dieną rinkosi entuziastingai nusiteikę Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos gimnazistai. Renginio moderatorius Paulius Lapinskas (IIIg kl.) retoriškai ir metaforiškai į gausiai susirinkusią auditoriją kreipėsi mūsų grožinės literatūros pradininko poeto K. Donelaičio žodžiais: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“ ir kvietė pasisemti kultūrinės bei literatūrinės patirties iš 23 gimnazijos lektorių. Kruopščiai ir atidžiai išstudijuoti šaltiniai, kaupta medžiaga, pasidalijimas svaria kultūrine ir literatūrine patirtimi- išties nepakartojamos galimybės atskleisti retorinius gebėjimus bei įkvepiantys saviraiškos pavyzdžiai. Be to, svarbu ir tai, kad pranešimai parengti sklandžia, taisyklinga gimtąja kalba, nes juk, kaip pabrėžė konferencijos moderatorius Paulius apibendrindamas renginį, „ per gimtąją kalbą reiškiasi tautos sąmonė, gimtoji kalba kuria savo mokslą ir meną. Ji skambi, daili, taisyklinga, bendra, visiems įmanoma, nepametusi ryšių su savo praeitimi.“
Petras Gedvilas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas 2019-03-06
